Pensijų fondas ir pensijų pakopos 2026: ką verta žinoti?

Trumpai tariant, I pakopa yra valstybinė socialinio draudimo pensija, II pakopa yra papildomas kaupimas pensijų fonduose su valstybės paskata, o III pakopa yra visiškai savanoriškas kaupimas, kur įmokų dydį ir periodiškumą žmogus pasirenka pats.

2026 m. pensijų tema ypač aktuali dėl kelių pokyčių: nuo 2026 m. vyrams ir moterims taikomas 65 metų senatvės pensijos amžius, II pakopos kaupimas tapo lankstesnis, nebeliko automatinio įtraukimo, atsirado daugiau galimybių stabdyti įmokas arba tam tikrais atvejais atsiimti dalį sukaupto turto.

Trumpas atsakymas

2026 m. Lietuvoje pensijų sistema veikia taip:

Pensijų pakopa	Kaip veikia	Kas moka įmokas	Kam tinka
I pakopa	„Sodros“ senatvės pensija	Dirbantysis ir darbdavys per socialinio draudimo įmokas	Visiems dirbantiems ir socialinio draudimo stažą kaupiantiems žmonėms
II pakopa	Papildomas kaupimas pensijų fonde	3% nuo dalyvio pajamų + valstybės paskata	Norintiems papildomai kaupti pensijai automatiškai investuojamame fonde
III pakopa	Savanoriškas kaupimas pensijų fonduose	Pats žmogus, darbdavys, sutuoktinis ar kiti asmenys	Norintiems lanksčiai papildomai investuoti pensijai

2026 m. II pakopoje standartinė dalyvio įmoka yra 3% nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Valstybė papildomai kas mėnesį prisideda 1,5% nuo užpraėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio, o 2026 m. ši valstybės įmoka siekia 33,49 Eur per mėnesį.

Kas yra pensijų pakopos?

Pensijų pakopos yra būdas atskirti skirtingus pensijos kaupimo šaltinius. Lietuvoje dažniausiai kalbama apie tris pakopas.

Pirmoji pakopa yra „Sodros“ senatvės pensija. Ji priklauso nuo žmogaus socialinio draudimo stažo, per gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų ir sukauptų pensijų apskaitos vienetų. „Sodra“ nurodo, kad senatvės pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalis: bendroji dalis siejama su stažu, o individualioji dalis — su apskaitos vienetais.

Antroji pakopa yra papildomas pensijų kaupimas, vykstantis per II pakopos pensijų fondai. Šioje pakopoje žmogaus įmokos investuojamos pagal gyvenimo ciklo strategiją, o valstybė prisideda papildoma įmoka. 2026 m. Lietuvoje veikia 6 pensijų kaupimo bendrovės, o kaupimas nuo 2026 m. yra savanoriškas — automatinio įtraukimo nebeliko.

Trečioji pakopa yra savarankiškas savanoriškas kaupimas. Lietuvos bankas nurodo, kad III pakopos pensijų fonduose įmokas gali mokėti pats žmogus, jo sutuoktinis, darbdavys ar kiti asmenys, o įmokų dydį galima pasirinkti savarankiškai.

Kuo skiriasi I, II ir III pensijų pakopa?

Svarbiausias skirtumas yra tai, iš kur ateina pinigai ir kiek žmogus pats kontroliuoja kaupimą.

Klausimas	I pakopa	II pakopa	III pakopa
Kas tai?	Valstybinė socialinio draudimo pensija	Papildomas kaupimas pensijų fonde	Savanoriškas papildomas kaupimas
Ar dalyvavimas automatinis?	Taip, jei dirbate ir mokamos įmokos	Ne, nuo 2026 m. automatinio įtraukimo atsisakyta	Ne
Ar yra valstybės paskata?	Pensija mokama pagal socialinio draudimo taisykles	Taip, 2026 m. valstybės įmoka — 33,49 Eur per mėn.	GPM lengvata taikoma tik sutartims, sudarytoms 2024 m. arba anksčiau
Ar galima pasirinkti fondą?	Ne	Taip	Taip
Ar galima keisti rizikos lygį?	Ne	Fondai veikia pagal gyvenimo ciklo principą	Taip, žmogus pats renkasi rizikos lygį
Kada gaunami pinigai?	Sulaukus senatvės pensijos amžiaus	Sulaukus pensijos arba tam tikrais įstatyme numatytais atvejais	Pagal fondo taisykles, dažniau lanksčiau nei II pakopoje

Lietuvos bankas nurodo, kad II pakopos pensijų fonduose investavimo rizika valdoma automatiškai pagal gyvenimo ciklo fondus, o III pakopoje žmogus pats renkasi rizikos lygį. III pakopos fondai gali būti obligacijų, mišraus investavimo arba akcijų fondai, todėl keičiantis poreikiams galima rinktis rizikingesnę strategiją ar mažiau rizikingą alternatyvą.

Koks pensinis amžius Lietuvoje 2026 m.?

2026 m. Lietuvoje tiek vyrams, tiek moterims taikomas 65 metų senatvės pensijos amžius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad senatvės pensiją gali gauti asmuo, kuris yra sukakęs nustatytą senatvės pensijos amžių ir turi minimalų socialinio pensijų draudimo stažą.

Minimalus socialinio pensijų draudimo stažas senatvės pensijai gauti yra 15 metų. Tačiau 2026 m. būtinojo stažo reikalavimas yra 34,5 metų, o 2027 m. jis pasieks 35 metus.

Tai svarbu, nes pensijos dydis priklauso ne tik nuo amžiaus, bet ir nuo stažo bei per gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Kitaip tariant, vien sulaukti pensinio amžiaus nepakanka norint gauti didesnę pensiją — didelę reikšmę turi ir tai, kiek metų žmogus buvo draustas pensijų socialiniu draudimu.

Kaip apskaičiuojama „Sodros“ senatvės pensija?

„Sodros“ senatvės pensija susideda iš dviejų dalių: bendrosios ir individualiosios. Bendroji dalis priklauso nuo įgyto stažo, o individualioji — nuo pensijų apskaitos vienetų, kurie sukaupiami mokant socialinio draudimo įmokas.

2026 m. bazinė pensija yra 327,91 Eur, o apskaitos vieneto vertė — 8,11 Eur. Palyginimui, 2025 m. bazinė pensija buvo 298,45 Eur, o apskaitos vieneto vertė — 7,16 Eur.

Paprastai tariant, kuo daugiau žmogus turi stažo ir kuo daugiau pensijų apskaitos vienetų yra sukaupęs, tuo didesnė gali būti jo senatvės pensija. „Sodra“ nurodo, kad kiekvieno žmogaus pensijos dydis skiriasi, nes jis priklauso nuo individualių aplinkybių: stažo, per gyvenimą mokėtų įmokų, išėjimo į pensiją laiko ir kitų veiksnių.

Kokia vidutinė senatvės pensija 2026 m.?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbė, kad 2026 m. vidutinė senatvės pensija turėtų pasiekti apie 750 Eur, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu — apie 810 Eur. Ministerija taip pat nurodė, kad 2026 m. vidutinė senatvės pensija turėtų sudaryti tik apie 47,3% vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o pensija su būtinuoju stažu — 51,1% vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.

Svarbu suprasti, kad vidurkis nėra garantija konkrečiam žmogui. Vieno žmogaus pensija gali būti mažesnė, kito — didesnė. Tam įtakos turi darbo stažas, buvęs atlyginimas, socialinio draudimo įmokos, sukaupti apskaitos vienetai, pensijos atidėjimas arba išankstinė pensija.

Kas keičiasi II pensijų pakopoje nuo 2026 m.?

Nuo 2026 m. II pakopos pensijų kaupimas Lietuvoje tapo lankstesnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad 2026 m sausio pradžioje pradėti taikyti šie pokyčiai. Nuo 2026 m sausio atsisakyta automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą ir nustatytos lankstesnės taisyklės. Vietoje to jaunesni nei 40 metų dirbantys asmenys matys nuolatinį kvietimą kaupti savo asmeninėje pensijų kaupimo paskyroje „Sodroje“.

Svarbiausi II pakopos pokyčiai:

Pokytis	Ką tai reiškia žmogui
Nebeliko automatinio įtraukimo	Pradėti kaupti galima savanoriškai, pasirašius sutartį, nes kaupimas II pakopoje nuo 2026 m. grindžiamas pasirinkimu
Galima stabdyti įmokas	Įmokų pervedimą galima stabdyti 12 mėn. ir pratęsti neribotą kartų skaičių
Galima vieną kartą atsiimti 25% sukaupto turto	Taikomos sąlygos ir 3% atskaitymas, jei tai daroma iki pensinio amžiaus
2026–2027 m. veikia apsisprendimo laikotarpis	Iki 2027 m. gruodžio 31 d. kai kurie kaupiantieji gali nutraukti kaupimą pagal pereinamojo laikotarpio taisykles
Išmokų ribos perskaičiuojamos kasmet	Nuo sukauptos sumos priklauso, ar galima rinktis vienkartinę išmoką, ar reikės anuiteto

„Sodra“ nurodo, kad pensijų įmokų pervedimą galima sustabdyti mažiausiai 12 mėnesių laikotarpiui, sustabdymą galima atšaukti bet kada, o stabdyti galima tiek kartų, kiek reikia. Sustabdžius įmokas, jau sukauptas turtas pagal pasirinktą strategiją gali būti investuojamas ir toliau.

Kiek kainuoja II pakopos pensijų kaupimas?

2026 m. II pakopos pensijų kaupimo dalyvio įmoka yra 3% nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos sodros įmokos. Valstybės paskata yra 1,5% nuo užpraeitų metų vidutinio šalies darbo užmokesčio, o 2026 m. tai sudaro 33,49 Eur per mėnesį.

Pavyzdžiui:

Bruto atlyginimas	3% II pakopos įmoka per mėn.	Valstybės įmoka 2026 m.	Bendra mėnesio suma į fondą
1 200 Eur	36 Eur	33,49 Eur	69,49 Eur
1 500 Eur	45 Eur	33,49 Eur	78,49 Eur
2 000 Eur	60 Eur	33,49 Eur	93,49 Eur
2 500 Eur	75 Eur	33,49 Eur	108,49 Eur
3 000 Eur	90 Eur	33,49 Eur	123,49 Eur

Ši lentelė rodo paprastą mėnesio įmokų logiką. Ji nėra būsimos pensijos prognozė, nes galutinė sukaupta suma priklausys nuo fondo grąžos, mokesčių, kaupimo trukmės, atlyginimo pokyčių ir investicijų svyravimų.

Ar galima pasitraukti iš II pakopos pensijų kaupimo?

Nuo 2026 m. pasitraukti iš II pakopos galima ne bet kada, o tik tam tikrais atvejais. Lietuvos bankas nurodo, kad tai galima padaryti „lango“ laikotarpiu nuo 2026 m. pradžios iki 2027 m. pabaigos arba įstatyme numatytomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, dėl sunkios ligos, sukaupus nedidelę sumą prieš pensinį amžių ar kitais nustatytais atvejais.

Jeigu žmogus pasitraukia pereinamuoju laikotarpiu, galima atgauti savo sukauptas lėšas ta dalimi, kurią sudaro jo paties sumokėtos įmokos ir investicinė grąža nuo jų. Valstybės ir „Sodros“ sumokėta dalis perkeliama į „Sodrą“ ir konvertuojama į papildomus pensijos apskaitos vienetus.

Tai reiškia, kad pasitraukimas iš II pakopos nėra tas pats, kas visos sąskaitoje matomos sumos išgryninimas. Prieš priimant sprendimą verta aiškiai pasitikrinti, kuri dalis būtų išmokama, kuri, priklausomai nuo kilmės, grįžtų į „Sodrą“ ir kaip tai paveiktų jūsų pensijų išmokas ateityje.

Ar galima atsiimti 25% sukaupto turto?

Taip, nuo 2026 m. vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį galima atsiimti 25% savo vardu pakopos pensijų fonde sukaupto turto, bet ne daugiau nei paties dalyvio lėšomis sumokėtų pensijų įmokų suma. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad ši galimybė taikoma pateikus prašymą pensijų kaupimo bendrovei.

Jei 25% sukaupto turto atsiimama iki senatvės pensijos amžiaus, taikomas 3% atskaitymas, kuris pervedamas Pensijų anuitetų fondui. Po senatvės pensijos amžiaus šis atskaitymas netaikomas.

Šią galimybę verta vertinti atsargiai. Išsiėmus dalį sukauptos lėšos, trumpuoju laikotarpiu galima gauti papildomų pinigų, bet ilgalaikėje perspektyvoje sumažėja pensijai investuojamas kapitalas.

Kas yra pensijų anuitetas?

Pensijų anuitetas yra pensijų išmokos būdas, kai sukauptos II pakopos lėšos paverčiamos reguliaria išmoka, mokama tol, kol žmogus gyvena. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymi, kad pensijų anuitetas mokamas visą gyvenimą — net jei žmogus gyvena ilgiau, nei statistiškai tikėtasi.

2026 m. anuiteto ribos priklauso nuo sukauptos sumos. Ministerija skelbia, kad 2026 m. minimali pensijų anuiteto riba yra 16 785 Eur, o maksimali riba — 83 926 Eur. Išmokos forma pasirenkama priklausomai nuo sukauptos sumos: jei sukaupta iki 16 785 Eur, galima rinktis vienkartinę išmoką arba kitas išmokų rūšis. Jei sukaupta nuo 16 785 Eur ir daugiau, privaloma įsigyti pensijų anuitetą. Sukauptą dalį, viršijančią 83 926 Eur, galima gauti vienkartine išmoka.

Sukaupta suma II pakopoje 2026 m.	Galima išmokos forma
Iki 16 785 Eur	Vienkartinė išmoka, periodinė išmoka arba anuitetas
Nuo 16 785 Eur iki 83 926 Eur	Privalomas pensijų anuitetas
Virš 83 926 Eur	Anuitetas + viršijanti dalis vienkartine išmoka

Svarbu: šios ribos gali būti perskaičiuojamos kasmet, todėl prieš priimant sprendimą reikėtų tikrinti einamųjų metų duomenis — apie tai verta pasitikrinti pagal aktualias taisykles.

Kaip pasirinkti pensijų fondą?

Pensijų fondo verta rinktis ne pagal vienų metų grąžą, o pagal kelis kriterijus: rizikos lygį, kaupimo trukmę, taikomus mokesčius, fondo strategiją ir ilgalaikius rezultatus.

Lietuvos bankas rekomenduoja renkantis III pakopos pensijų fondą atkreipti dėmesį į fondo investavimo strategiją ir taikomus mokesčius. III pakopos fondai gali būti obligacijų, mišraus investavimo arba akcijų fondai. Vertinant skirtingus variantus, svarbu palyginti pensijų fondus pagal jų riziką ir tikėtiną grąžą. Akcijų fondai paprastai laikomi rizikingiausiais, obligacijų — konservatyviausiais, o mišrūs fondai yra tarpinis variantas.

Bendra taisyklė paprasta: kuo daugiau laiko liko iki pensijos, tuo dažniau žmogus gali toleruoti didesnius vertės svyravimus. Kuo pensija arčiau, tuo svarbiau mažinti riziką. Lietuvos bankas pažymi, kad iki pensijos likus 20 ar daugiau metų dažnai tinka rizikingesni, didesnės grąžos siekiantys fondai, o artėjant pensiniam amžiui vertėtų rinktis mažesnės rizikos sprendimus.

Kuo skiriasi II ir III pakopos pensijų fondai?

II ir III pakopos pensijų fondai turi tą patį bendrą tikslą — padėti sukaupti papildomų lėšų pensijai. Tačiau jie skiriasi įmokų mokėjimo būdu, valstybės paskata, mokesčiais, investavimo rizikos valdymu ir išmokų taisyklėmis, o pensijų kaupime II pakopa dažniau siejama su darbo pajamomis, o III pakopa — su savanorišku papildomu kaupimu.

II pakopoje įmokos yra susietos su darbo pajamomis, o fondai veikia pagal gyvenimo ciklo strategiją. III pakopoje įmokas galima mokėti savarankiškai, pasirinktu periodiškumu ir pasirinkta suma. Fondo ar įmokų duomenys dažniausiai tikrinami prisijungę prie savitarnos arba interneto banko. Lietuvos bankas nurodo, kad III pakopoje įmokas gali mokėti pats žmogus, darbdavys, sutuoktinis ar trečiasis asmuo.

Kitas svarbus skirtumas — mokesčiai. Lietuvos banko duomenimis, II pakopos turto administravimo mokestis nuo 2021 m. yra 0,5%, o III pakopoje mokesčiai yra įvairesni: gali būti taikomas įmokų mokestis, turto administravimo mokestis, depozitoriumo mokestis ir kiti atskaitymai.

Ar III pakopai dar taikoma GPM lengvata?

Lietuvos bankas nurodo, kad GPM lengvata III pakopos pensijų fondams taikoma tik sutartims, kurios sudarytos 2024 m. arba anksčiau. Lietuvos banko puslapyje taip pat nurodoma, kad ši lengvata taikoma iki 2035-12-31 tik sutartims, sudarytoms iki 2024-12-31.

Tai reiškia, kad 2026 m. naujai sudarant III pakopos pensijų kaupimo sutartį GPM lengvatos klausimą reikia vertinti itin atsargiai ir tikrinti aktualias taisykles. Senoji lengvata nebegali būti automatiškai laikoma universalia visiems naujiems kaupėjams; daugiau apie aktualias sąlygas verta pasitikrinti oficialiame šaltinyje.

Ar verta kaupti pensijai papildomai?

Papildomas kaupimas pensijai gali būti naudingas, jei žmogus turi pakankamai stabilias pajamas, gali reguliariai atsidėti dalį pinigų ir supranta, kad investicijų vertė gali svyruoti. Lietuvos bankas, komentuodamas 2026 m. II pakopos reformą, pažymi, kad pokyčiai nesumažina kaupimo naudos, o suteikia daugiau lankstumo; kaupti verta ypač pradėjus anksti, nes ilgesnis laikotarpis leidžia sukaupti daugiau net kaupiant mažomis įmokomis ir toliau nuosekliai didinant rezultatą per laiką. Todėl apie tokį sprendimą verta pagalvoti jau dabar.

Tačiau tai nereiškia, kad visiems tinka tas pats sprendimas. Prieš pasirenkant pensijų fondą verta atsakyti į kelis klausimus:

• kiek metų liko iki pensijos;

• ar turite finansinę pagalvę nenumatytiems atvejams;

• ar turite brangių paskolų ar kitų įsipareigojimų;

• kokią riziką galite toleruoti;

• ar suprantate fondo mokesčius;

• ar pasirinktas fondas dera į jūsų bendrą finansinį planą ir tikslus.

Jeigu žmogus turi daug trumpalaikių įsipareigojimų, pirmiausia verta susitvarkyti mėnesio pinigų srautus. Pavyzdžiui, turint kelias skirtingas įmokas, galima peržiūrėti paskolų refinansavimo galimybes arba įvertinti paskolų sujungimą, kad būtų aiškiau, kiek pinigų realiai galima skirti ilgalaikiam kaupimui. Jeigu planuojama nauja didesnė išlaida, svarbu iš anksto įsivertinti, ar būsima vartojimo paskolos įmoka netrukdytų reguliariai kaupti pensijai.

Kaip naudotis pensijos skaičiuokle?

Pensijos skaičiuoklė gali padėti suprasti, kiek teoriškai galima sukaupti ateičiai, tačiau jos rezultatai visada yra orientaciniai. Rezultatui didžiausią įtaką daro mėnesio įmokos dydis, kaupimo laikotarpis, investicijų grąža, mokesčiai ir atlyginimo pokyčiai.

Naudojant pensijos skaičiuoklę, verta įvesti kelis scenarijus:

Scenarijus	Ką patikrinti
Atsargus	Mažesnė grąža, mažesnės įmokos
Vidutinis	Realistiškas įmokų ir grąžos derinys
Optimistinis	Didesnės įmokos ir ilgesnis kaupimo laikotarpis

Svarbiausia nepasikliauti vienu skaičiumi. Pensijų fondų grąža nėra garantuota, todėl geriau vertinti daugiau kaip vieną galimą rezultatą: kiek galite sukaupti prastesniu, vidutiniu ir geresniu rinkos scenarijumi.

Ką svarbu patikrinti prieš pasirenkant pensijų fondą?

Prieš pasirenkant pensijų fondą, verta patikrinti šiuos dalykus:

Kriterijus	Kodėl svarbu
Fondo rizikos lygis	Per didelė rizika netinka artėjant pensijai, per maža rizika gali riboti ilgalaikę grąžą
Fondo mokesčiai	Net nedideli mokesčių skirtumai per ilgą laikotarpį gali reikšmingai sumažinti rezultatą
Ilgalaikė grąža	Vienų metų rezultatas gali būti atsitiktinis
Valdytojo patirtis	Svarbu žinoti, kokią turto valdymo patirtį turi ilgalaikes santaupas valdanti įmonė
Išmokėjimo sąlygos	Prieš kaupiant reikia suprasti, kada ir kaip bus galima atsiimti pinigus
Galimybė keisti fondą	Gyvenimo situacija ir rizikos tolerancija bėgant metams keičiasi

Lietuvos bankas pabrėžia, kad renkantis III pakopos pensijų fondą reikėtų palyginti fondų mokesčius, investavimo rezultatus, rizikos lygį ir atidžiai perskaityti sutartį.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra pensijų fondas?

Pensijų fondas yra investavimo priemonė, skirta kaupti lėšas pensijai. II pakopos fonduose įmokos investuojamos pagal gyvenimo ciklo strategiją, o III pakopos fonduose žmogus gali pats pasirinkti rizikos lygį ir įmokų dydį.

Kiek pensijų pakopų yra Lietuvoje?

Lietuvoje dažniausiai išskiriamos trys pensijų pakopos: I pakopa, arba „Sodros“ senatvės pensija; II pakopa, arba papildomas kaupimas pensijų fonduose; ir III pakopa, arba savanoriškas kaupimas pensijų fonduose.

Koks pensinis amžius Lietuvoje 2026 m.?

2026 m. tiek vyrams, tiek moterims taikomas 65 metų senatvės pensijos amžius. Minimalus socialinio pensijų draudimo stažas senatvės pensijai gauti yra 15 metų, o būtinasis stažas 2026 m. yra 34,5 metų.

Kokia bazinė pensija 2026 m.?

2026 m. bazinė pensija yra 327,91 Eur, o pensijų apskaitos vieneto vertė — 8,11 Eur. Šie dydžiai naudojami apskaičiuojant socialinio draudimo senatvės pensiją.

Kokia yra II pakopos įmoka 2026 m.?

2026 m. II pakopos pensijų kaupimo dalyvio įmoka yra 3% nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Valstybė papildomai moka 1,5% nuo užpraėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio, o 2026 m. ši įmoka siekia 33,49 Eur per mėnesį.

Ar nuo 2026 m. į II pakopą žmonės įtraukiami automatiškai?

Ne. Nuo 2026 m. automatinio įtraukimo į II pakopos pensijų kaupimą atsisakyta. Vietoje to jaunesni nei 40 metų dirbantys asmenys mato kvietimą savanoriškai kaupti savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

Ar galima sustabdyti II pakopos įmokas?

Taip. Nuo 2026 m. II pakopos įmokų pervedimą galima sustabdyti mažiausiai 12 mėnesių laikotarpiui, sustabdymą galima atšaukti bet kada, o stabdymą galima pratęsti neribotą kartų skaičių.

Kas yra pensijų anuitetas?

Pensijų anuitetas yra išmokos forma, kai sukauptos II pakopos lėšos paverčiamos reguliaria išmoka, mokama visą gyvenimą. 2026 m. pensijų anuitetas tampa privalomas, jei II pakopoje sukaupta 16 785 Eur ar daugiau, išskyrus sumą, viršijančią 83 926 Eur, kurią galima gauti vienkartine išmoka.

Ar III pakopa yra tas pats, kas II pakopa?

Ne. II pakopa yra papildomas pensijų kaupimas, kuriame dalyvio įmoka susieta su pajamomis ir taikoma valstybės paskata. III pakopa yra savanoriškas kaupimas, kur įmokų dydį ir periodiškumą žmogus pasirenka pats, o įmokas gali mokėti ir darbdavys, sutuoktinis ar kiti asmenys.