Tokie sakiniai kasdien pasiekia tūkstančius žmonių Lietuvoje. Kai kurie juos atpažįsta kaip sukčiavimą, tačiau kiti – deja – praranda santaupas. 
Finansinis sukčiavimas tampa vis sudėtingesnis. Sukčiai naudoja profesionaliai atrodančias svetaines, skambina prisistatydami bankų ar policijos darbuotojais, o kartais net kelias savaites ar mėnesius kuria pasitikėjimą socialiniuose tinkluose. Todėl svarbu žinoti dažniausius scenarijus ir suprasti, kaip jie veikia. 

Dažniausios sukčiavimo schemos 

1. „Greito pelno“ investicijos 
 
Viena populiariausių apgavysčių – investavimo pasiūlymai, žadantys greitą ir didelį pelną. Sukčiai prisistato: 
• investavimo konsultantais 
• kriptovaliutų brokeriais 
• finansų specialistais 
 
Dažnai siūloma investuoti į: 
• kriptovaliutas 
• akcijas 
• „naujus technologijų projektus“ 
 
Pradžioje gali būti prašoma nedidelės sumos. Vėliau investuoti skatinama vis daugiau. Kartais net parodomas tariamas „uždirbtas pelnas“. Tačiau kai žmogus bando atsiimti pinigus, paaiškėja, kad reikia sumokėti papildomus „mokesčius“ arba „administravimo išlaidas“. Galiausiai sukčiai dingsta. 
 
2. Skambutis iš „banko“ ar „policijos“ 
 
Tai viena dažniausių schemų. Žmogui paskambina asmuo, kuris prisistato: 
• banko darbuotoju 
• policijos pareigūnu 
• techninės pagalbos specialistu 
 
Skambinantysis teigia, kad: 
• jūsų paskyra nulaužta 
• vyksta įtartinas mokėjimas 
• reikia skubiai apsaugoti pinigus 
 
Auka raginama: 
• patvirtinti operaciją 
• pateikti prisijungimo kodus 
• įsidiegti programą, kuri „padės išspręsti problemą“ 
 
Taip sukčiai perima prieigą prie banko sąskaitos arba įrenginio. 
 
3. Netikros SMS ir el. laiškai 
 
Tikriausiai daugelis yra gavę žinutę apie: 
• neva nepavykusį siuntos pristatymą 
• banko saugumo patikrinimą 
• mokėtinus mokesčius 
 
Tokiose žinutėse pateikiama nuoroda, kuri atrodo kaip tikra. Tačiau paspaudus ją vartotojas nukreipiamas į netikrą svetainę, kur paprašoma suvesti prisijungimo duomenis. Vos tik tai padaroma – sukčiai gauna prieigą prie paskyros. 
 
4. Sukčiavimas per pažintis ir socialinius tinklus 
 
Tai viena klastingiausių schemų. Sukčiai susipažįsta su žmonėmis: 
• socialiniuose tinkluose 
• pažinčių programėlėse 
• per žinutes 
 
Iš pradžių bendraujama draugiškai. Kartais net kelias savaites ar mėnesius. Vėliau pokalbis pasisuka apie investavimą arba „puikią galimybę uždirbti“. Žmogus įtikinamas investuoti vis didesnes sumas. Kai pinigai pervedami – ryšys nutraukiamas. 
 
5. Netikros naujienos ir reklamos 
 
Socialiniuose tinkluose dažnai pasirodo reklamos su skambiomis antraštėmis: 
 
„Lietuvis per mėnesį uždirbo tūkstančius.“ 
„Slapta investavimo sistema, kurią bankai slepia.“ 
 
Tokie straipsniai atrodo kaip tikri naujienų portalai. Juose pateikiamos tariamos sėkmės istorijos ir nuorodos į investavimo platformas. Tačiau iš tiesų tai yra sukčių sukurtos svetainės.

6. Naujausios sukčiavimo tendencijos 
 
Sukčiavimas nuolat keičiasi. Pastaruoju metu vis dažniau naudojamos: 
 
Dirbtinio intelekto technologijos. 
Sukčiai gali klonuoti balsus arba kurti labai įtikinamus pranešimus. 
 
Netikros internetinės parduotuvės. 
Socialiniuose tinkluose siūlomos prekės su milžiniškomis nuolaidomis, tačiau po apmokėjimo jos niekada nepasiekia pirkėjo. 
 
Darbo pasiūlymų apgaulės. 
Žmonėms siūlomas lengvas darbas iš namų, o vėliau prašoma atlikti „testinius mokėjimus“ ar naudoti savo banko sąskaitą. 

Kaip atpažinti sukčiavimą? 

Yra keli signalai, kurie dažniausiai rodo apgaulę. 
• Jus skubina priimti sprendimą 
• Prašo prisijungimo kodų ar slaptažodžių 
• Siūlomas neįtikėtinai didelis pelnas 
• Prašoma įsidiegti nuotolinio valdymo programą 
• Mokėjimą reikia atlikti „tuoj pat“ 
 
Jei situacija kelia bent menkiausią abejonę – verta sustoti ir pasitikrinti. 

Ką daryti įtarus sukčiavimą?

Jeigu kyla įtarimų: 
1. Nutraukite bendravimą 
2. Susisiekite su savo banku 
3. Užblokuokite kortelę ar prieigas, jei reikia 
4. Praneškite policijai 
 
Kuo greičiau reaguojama, tuo didesnė tikimybė sustabdyti pinigų praradimą. 
 
Svarbiausia prisiminti: 
Sukčiai dažniausiai bando sukurti skubos jausmą. Jei kažkas spaudžia priimti finansinį sprendimą „čia ir dabar“, verta sustoti ir patikrinti informaciją.