Lietuviai nori skolintis daugiau: auga refinansavimo rinka

Išmokę karantino pamokas, lietuviai suskubo refinansuoti turimas paskolas.

Didėjant užsikrėtimų koronavirusu skaičiui lietuviai, „Eurobarometro“ duomenimis ekonomines perspektyvas vertina optimistiškiausiai iš visų Europos Sąjungos narių. Tačiau, prieš imdami svarstyti tolimesnius savo skolinimosi sprendimus, skuba pasilengvinti jau esamų paskolų naštą ir intensyviau naudojasi refinansavimo ir paskolų sujungimo galimybėmis.

Tokias tendencijas rodo per tris vasaros mėnesius net 13 procentų išaugęs susidomėjimas refinansavimo paslaugomis. Augimas pastebimas lyginant 2020 metų vasaros mėnesius su pavasariu. Paskolų palyginimo platformos www.altero.lt įkūrėjo Arturs Kostins vertinimu, tokia tendencija tik augs.

Refinansavimo poreikis egzistuoja ne tik tarp 16,7 proc. paskolų turinčių gyventojų, kurie 2019 metais savo turimas paskolas traktavo kaip nepakeliamą naštą, bet ir tarp tų, kurie gauna vidutines pajamas.

„Palūkanų normos jau keletą metų siekė istorines žemumas ir vartotojai nejautė poreikio keisti savo paskolų portfelio sąlygų. Karantino metu ši tendencija pasikeitė. Susidomėjimas refinansavimu ėmė augti dėl dviejų priežasčių: dalis vartotojų suskubo užsitikrinti mažesnes įmokas, išdalindami mokėjimus ilgesniam laikotariui, kiti gi – ieškojo galimybių skolintis daugiau. Pirmoji dalis vartotojų dalis ruošiasi sunkmečiui, antrieji – didino komfortą“, – teigia Justina Stirbavičiūtė, paskolų palyginimo platformos „Altero“ vadovė.

Domisi galimybe sumažinti mėnesines įmokas.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje, paskolų portfelis išaugo 7 proc. (nuo 16,9 mlrd. iki 18,2 mlrd. eurų). Būsto paskolos augo 7 proc., o vartojimo kreditas – apie 8,5 proc.

„Šie metai labai neįprasti finansų sektoriaus senbuviams. Nors nedarbas išaugo, lietuviai nebijo prisiimti daugiau įsipareigojimų, o senuosius siekia refinansuotis. Akivaizdu, vartotojai tiki, kad ekonomika atlaikys pandemijos smūgį. Toks optimizmas yra sveikintinas, nes jis skatina vartojimą ir užtikrina ekonomikos sveikatos būklę“, – pabrėžia Justina Stirbavičiūtė.

Ji taip pat primena, kad gyventojai, kurie karantino metu neteko darbo arba ne mažiau nei trečdalio įprastai gaunamų pajamų, galėjo prašyti atidėti įmokų mokėjimą 3 – 6 mėnesiams. Būtent šiam laikotarpiui pasibaigus, vartotojai suskubo paskolas refinansuoti.