Kaip išvengti asmeninės finansinės krizės dėl koronaviruso COVID-19

„COVID-19 jau daro įtaką verslininkų ir darbuotojų finansinei padėčiai, todėl svarbu laiku imtis priemonių, kad būtų sumažintas neigiamas jo poveikis“, - pabrėžia Ieva Bublaitytė, „Altero.lt“ vadovė Lietuvoje.

„Šiuo metu neįmanoma tiksliai numatyti, kokia yra rimta situacija ir kiek tai paveiks Lietuvos ekonomiką, išskyrus tai, kad poveikis bus didelis ir galbūt trumpalaikis, tačiau vargu ar susidursime su 2008 m. Krize, nes Lietuvos ekonomika dabar yra sveikesnė, nei ji buvo prieš krizę, 2008 m. Aišku, kad laiku paskelbta nepaprastoji padėtis yra būdas sumažinti ekonominį nuosmukį Lietuvoje ir, žinoma, sumažinti COVID-19 plitimą. Turizmo pramonė, viešojo maitinimo, pramogų pramonė, savarankiškai dirbantys žmonės, verslininkai jau patiria krizę, mažėja paklausa, tuo pačiu tam tikros darbuotojų grupės lieka be darbo ir uždarbio. Tai neabejotinai paveiks kitus sektorius, tai turės poveikį beveik visiems sektoriams - klausimas tik tiek. Verslui ir darbuotojams reikalinga parama ir reagavimo į krizes instrukcijos. Verslininkams ir darbuotojams reikalinga parama ir lyderystė krizinėse situacijose ir kaip, jei įmanoma, patirti mažiau finansinių nuostolių “, - sako Ieva Bublaitytė.

Galimi sprendimai verslininkams ir asmenims:

  1. Vyriausybė patvirtino ekonomikos skatinimo ir pagalbos paketą nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusiam verslui (numatyta skirti bent 2,5 mlrd. EUR). Be to, numatoma leisti Vyriausybei papildomai pasiskolinti bent 5 mlrd. EUR, išplėsti savivaldybių teises skolintintis daugiau.
  2. Verslininkai raginami susisiekti su savo banku, kad rastų sprendimus, jei dėl COVID-19 paplitimo iškilo finansinių problemų.
  3. Verslininkai skatinami būti toliaregiški ir nepaleisti darbuotojų nepaprastosios padėties metu, kad neprarastų savo konkurencingumo. Valstybės lėšomis solidariai iki trijų mėnesių bus prisidėta prie darbdavių pastangų išsaugoti darbo vietas, padengiant dalinės prastovos ar prastovos išmokos dalį darbuotojams. Darbuotojui turi būti užtikrinta ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga. Valstybės lėšų dalis 60 proc., bet ne daugiau kaip MMA.
  4. Siekiant padidinti bankų skolinimo potencialą 2 milijardais eurų, Lietuvos bankui yra pateiktos rekomendacijos imtis šių kredito įstaigų reguliacinių priemonių:
  • Kredito įstaigų kapitalo pakankamumo reikalavimų sumažinimas;

  • Likvidumo rezervų sumažinimas;

  • Kitų priežiūrinių priemonių sumažinimas.

Ieva Bublaitytė, finansų palyginimo platformos įkūrėjo, rekomendacijos asmenims:

  1. Peržiūrėkite savo finansus ir sumažinkite mėnesines išlaidas prekėms, kurios nėra būtiniausios prekės.
  2. Sumažinkite mėnesines paskolos įmokas, susisiekite su savo skolintoju, kad kartu parengtumėte veiksmų planą, pavyzdžiui, pratęsti paskolos grąžinimo terminą.
  3. Jei esamas skolintojas negali pasiūlyti sprendimo, apsvarstykite kitų skolintojų pasiūlymus ir pasinaudokite proga refinansuoti esamus įsipareigojimus iš kito kreditoriaus, kuris siūlo geriausias sąlygas.
  4. Jei kyla abejonių dėl esamos paskolos grąžinimo, refinansuokite atidėti mokėjimus, kol situacija stabilizuosis.
  5. Stebėkite žiniasklaidos pranešimus apie priemonių pakeitimus palaikymo programose.

„Tuo metu, kai padėties pasaulyje negalima apibūdinti kaip aiškios ir skaidrios, labai svarbu išlikti ramiam ir analitiškai mąstyti, atidžiai apsvarstyti savo sprendimus, įskaitant finansinius. Asmeniniai finansai taip pat yra svarbi kasdienio gyvenimo dalis, todėl raginu jus jais pasirūpinti laiku. Būtina elgtis protingai, kad šioje situacijoje sumažintumėte savo kredito istorijos riziką.
Kiekvienas iš mūsų turime būti atsakingi ir dirbti kartu, kad viruso plitimo padėtis kuo mažiau paveiktų mus. Atitinkamai turime pradėti nuo savęs, įvertinti savo veiksmus ir stengtis laikytis saugumo priemonių. Kreditoriai turi būti kantrūs ir suprasti klientus, įskaitant verslininkus, ir strategiškai veikti ilgainiui. Bendrauti su kiekvienu klientu individualiai, įvertindami jo pramonės sritis ir stenktis palaikyti ryšius. Šiuo metu yra situacija, kai klientų ir darbuotojų lojalumas padidėja arba sumažėja “, - komentavo I. Bublaitytė.

Kokį remontą galima atlikti turint 3, 10 ir 15 tūkst. eurų biudžetą?

Dėl kokių priežasčių mes dažniausiai skolinamės? Remiantis kredito palyginimo platformos „Altero“ duomenimis, būsto remontas yra trejetuke, po kurio eina automobilių pirkimo ir paskolų refinansavimo išlaidos.

Ką turite žinoti, jei norite patys parsivaryti naudotą automobilį iš Vokietijos

Kasmet Lietuvoje perkama ir registruojama daugiau kaip 50 tūkstančių naujų ir naudotų transporto priemonių, o dvejose populiariausiose Lietuvos automobilių skelbimų platformose šiuo metu galima rasti apie 45 tūkstančius aktyvių skelbimų transporto priemonei įsigyti. Tačiau nemažai naudotų automobilių pirkėjų savo transporto priemonę renkasi ne iš Lietuvos asortimento, bet ieško didžiausioje Europos Sąjungos automobilių rinkoje – Vokietijoje.

Lietuviai nori skolintis daugiau: auga refinansavimo rinka

Išmokę karantino pamokas, lietuviai suskubo refinansuoti turimas paskolas.

Dirbk nuotoliniu būdu!

Viena sparčiausiai auganti Latvijoje ir Lietuvoje „FinTech“ įmonė, kurios komanda turi didelę patirtį bankininkystės, finansų ir IT srityse. "Altero" - finansinių paslaugų palyginimo platforma savo veiklą pradėjo 2016 metų birželio mėnesį ir nuo to laiko paskolų pasiūlymus jau palygino daugiau nei 100 000 Altero klientų.